Dovilė Zelčiūtė (1959 m. Kaune) – poetė, dramaturgė, eseistė – yra universali kūrėja. Užaugusi aktorių šeimoje, Dovilė nuo vaikystės aistringai domisi teatru, ir tai atsispindi jos kūryboje: Kauno miesto kameriniame teatre pastatyta poetinė pjesė Kūno vartai, 2018 m. įvyko teatralizuotas pjesės skaitymas Suoliukas, arba aš mylėjau tave tau nežinant. Teatro temos taip pat skleidžiasi rašytojos interviu, esė, poezijos knygose.
Rašytoja neabejinga ir fotografijos menui, jos bendradarbiavimą su šviesoraščio meistru Algimantu Aleksandravičiumi vainikavo dvikalbė poezijos ir fotografijos knyga Stotys: poezija, fotografija (2006,vertė Mykolė Lukošienė) yra išleista keturios rašytojos esė knygos apie šių dienų žymiausius lietuvių fotomenininkus.
Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijoje yra surengusi iškilių lietuvių fotomenininkų darbų parodą „Laiškas iš Lietuvos“.
Autorė yra išleidusi devyniolika įvairių žanrų knygų, jo kūryba versta į rusų, anglų, švedų, bulgarų, lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbas, įvertinta įvairiomis Lietuvos literatūrinėmis premijomis.
Literatūrologas Regimantas Tamošaitis taikliai pastebėjo: „Ji eilėraščiu kalba apie save, jos eilėraštis – naujasis atvirumas. Taip ir būtų galima iškilmingai pavadinti – naujojo atvirumo poezija.“ Tai pirmoji lietuvių poezijoje erotinės lyrikos autorė („Dar minutėlę pusvalandį“).
Nepaisant naujos ir drąsios poetinės kalbos, rašytoja nesimeta į kraštutinumus, bet itin brangina krikščioniškąsias vertybės, kurios lydi rašytojos kūrybą nuo pirmos jos eilėraščių knygos.
***
Dovilė Zelčiūtė (born in 1959, in Kaunas) - a poet, playwright, essayist – is a universal creator. Raised in a family of actors, Dovilė has had a keen interest in theatre since childhood and it is reflected in her work: the Kaunas City Chamber Theatre has produced her poetic play Gates of the Body, the year 2018 saw the theatrical reading of her play The bench or how I loved you without you knowing, theatre themes are as well prominent in the writer’s interviews, essays, and poetry books.
The writer is as well partial to the art of photography. Her collaboration with the master photographer Algimantas Aleksandravičius crowned the bilingual poetry and photography book Stations: Poetry, photography (2006, translated by Mykolė Lukošienė). The author has also released four essay books regarding the most notable Lithuanian photographers of today.
In the Gymnasium of February 16th, in Hüttenfeld, she organized the exhibition “A Letter From Lithuania”, which exhibited the works of prominent Lithuanian photo artists.
The author has released nineteen books of various genres, her work being translated into Russian, English, Swedish, Bulgarian, Polish, German and French, as well as the author receiving various Lithuanian literature prizes.
Literary scholar Regimantas Tamošaitis has aptly observed: “With the poem she speaks of herself, her poem is the new openness. That’s how we could solemnly call it – the poetry of new openness”. She is the first author of erotic lyricism in Lithuania (“Just Another Minute Half Hour”)
Despite the poet’s new and brave language, the writer does not throw herself to extremes, but greatly values Christian virtues, which accompany her works since the first book.
Dovilė Zelčiūtė
***
Užklotas rudens alsavimo
susitraukęs į nebuvimą
atsimerk atsigręžk
mes dar turime laiko
tavo rankos ant mano pečių
mano lūpos prie lūpų
tirpdo šiltas alsavimas perkeičia
tikiu
ištirpdo ir perkeičia
šiluma gyvasties mirtini ritualai
nepasiduokim nepatikėkime
laikysiu tave už rankų
kur beeitum į ką beatsitrektumei
kada tiktai mirtum nuo šviesos
iš šviesos kuomet prisikelsi
laikysiu tave už rankų
pridengsiu kaip įkapės
kai bers žemėm
šypsokis juokis kalbėk
mes dar turime laiko
nuo pusės septynių iki pusės neseptinių
iki pusės nieko
nieko nieko
karšto pieno tau prieš naktį nebaimės
iš mano lūpų medaus kūno
rugsėjo pilnačiai sotinant
kol tėkštels tamsa
mes dar turime – – –
***
Blanketed in autumn‘s breth
shriveled into inexistence
open your euys turn around
we still have time
your hands on my shoulders
my lips near your lips
warm melting breathing changes
I belive
It mels and changes
the warmth of life’s death rituals
let’s not surrender let’s not belive
I will hold your hand
wherever you may go whatever you encounter
whenever you might fie from the light
from the light when you rise
I will hold you by the hand
I will cover you like a shroud
when you are covered in earth
smile laugh talk
we still have time
from half past six to half pat not six
until half past nothing
nothing nothing
hot milk for you at night
from my lips my honey body
sated by the full Spetember moon
as darkness falls
we still have – – –
***
Už pažastų
tavo kirkšnių
už alkūnių
ir kelių
už sprando
laikausi
lyties
su ja žūvame
tirpstam
šiltėjantį kovą – – –
perlamutrine kriaukle
upės smėlyje
veidrodžio šuke
***
By armpits
your groin
by elbows
and knees
by the neck
I grip
sex
we perish with it
we melt
in the warming Marsh – – –
with a mother-of-pearl
in the sands of a river
in a shard of mirror
Rudenėja
Pamaniau
galėčiau
tau virti pietus
šluostyti dulkes
atsargiais prisilietimais
priminti: esu
laistyt bendras gėles
tylėti kai reikia tylėti
atsiliept už tave
pakelt telefono ragelį
sakyti ne, dabar užimtas
arba tuojau, minutėlę
šiuo metu vonioje
galėčiau
atstoti ką nors brangaus
kokį vaikystės prisiminimą
jaunystės klaidą ar švelnų skersvėjį
kai vakarosim
rudenio darganoje
šviečiant lempoms
kai sensim
nesimpatiški ar ydingi
ir vis tiek
nepaleisime
vienas kito rankų kai žiūrėsim
į viršų
ir neužtrauksim
mėnuliui užuolaidų
pamaniau
galėčiau
būti Šešėliu
bet tokiu, žinai,
visai savarankišku
pamaniau, kad galėčiau
Approaching Autumn
I thought
I could
cook dinner for you
wipe away dust
with delicate touch
remind you: I still exist
to water the common flowers
to be quiet when I have to be quiet
to answer for you
to pick up the telephone
and say no, he’s busy now
or soon, one minute
he’s in the bathroom mow
I could
take the place of some precious thing
some childhood memory
a youthful mistake or a gentle crosswind
when we spend the evening
in autumn’s inclement weather
with the lights shining
when we grow old
perhaps unpleasant or improper
yet still
we won’t let go of
one another’s hands when we look
look up
and we won’t draw
the curtains on the moon
I thought
I could
be a Shadow
but the kind, you know,
completely independent
I thought I could
***
Jeigu leistų rinktis
norėčiau
kerėti tave
savo kūnu
grožis amžinas
o ką dvasia ar tas protas –
į kapus nesineši
***
If they let me choose
I would want to
conjure you
with my body
eternal beauty
and what of the spirit or that mind –
you won’t take it witch you to your grave
***
Sako
tik kankinamas
vyras tampa žmogum
Viešpatie
tai kiek man dar laukti
***
They say
only a tortured
man becomes human
Lord,
how much longer must I wait
Translated by Ada Valaitis
***
Prieš pat cezarį
operacinėje
anesteziologė rėkia į ausį
kaip jaučiatės?!
Tai labai asmeniška
šnabždu grimzdama
labai asmeniška
***
Right before the ceasarean section
in the operating room
the anesthetist shouts in my ear
how du jou feel?!
Thats very personal
I whisper fading out
very personal
Translated by Jonas Zdanys
***
Dovilė Zelčiūtė
Eilėraščių tekstai vokiečių kalba (su balso įrašu)
https://www.lyrikline.org/en/poems/saulgrazos-malda-3546
