į pradžią turinys susisiekite

Nariai » Zelčiūtė
spausdinti

 

Dovilė Zelčiūtė (1959 m. Kaune) – poetė, dramaturgė, eseistė – yra universali kūrėja. Užaugusi aktorių šeimoje, Dovilė nuo vaikystės aistringai domisi teatru, ir tai atsispindi jos kūryboje: Kauno miesto kameriniame teatre pastatyta poetinė pjesė Kūno vartai, 2018 m. įvyko teatralizuotas pjesės skaitymas Suoliukas, arba aš mylėjau tave tau nežinant. Teatro temos taip pat skleidžiasi rašytojos interviu, esė, poezijos knygose.

Rašytoja neabejinga ir fotografijos menui, jos bendradarbiavimą su šviesoraščio meistru Algimantu Aleksandravičiumi vainikavo dvikalbė poezijos ir fotografijos knyga Stotys: poezija, fotografija (2006,vertė Mykolė Lukošienė) yra išleista keturios rašytojos esė knygos apie šių dienų žymiausius lietuvių fotomenininkus.

Hiutenfelde, Vasario 16-osios gimnazijoje yra surengusi iškilių lietuvių fotomenininkų darbų parodą „Laiškas iš Lietuvos“.

 

Autorė yra išleidusi devyniolika įvairių žanrų knygų, jo kūryba versta į rusų, anglų, švedų, bulgarų, lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbas, įvertinta įvairiomis Lietuvos literatūrinėmis premijomis.

 

Literatūrologas Regimantas Tamošaitis taikliai pastebėjo: „Ji eilėraščiu kalba apie save, jos eilėraštis – naujasis atvirumas. Taip ir būtų galima iškilmingai pavadinti – naujojo atvirumo poezija.“ Tai pirmoji lietuvių poezijoje erotinės lyrikos autorė („Dar minutėlę pusvalandį“).

 

Nepaisant naujos ir drąsios poetinės kalbos, rašytoja nesimeta į kraštutinumus, bet itin brangina krikščioniškąsias vertybės, kurios lydi rašytojos kūrybą nuo pirmos jos eilėraščių knygos.

 

***

Dovilė Zelčiūtė (born in 1959, in Kaunas) - a poet, playwright, essayist – is a universal creator. Raised in a family of actors, Dovilė has had a keen interest in theatre since childhood and it is reflected in her work: the Kaunas City Chamber Theatre has produced her poetic play Gates of the Body, the year 2018 saw the theatrical reading of her play The bench or how I loved you without you knowing, theatre themes are as well prominent in the writer’s interviews, essays, and poetry books.

The writer is as well partial to the art of photography. Her collaboration with the master photographer Algimantas Aleksandravičius crowned the bilingual poetry and photography book Stations: Poetry, photography (2006, translated by Mykolė Lukošienė). The author has also released four essay books regarding the most notable Lithuanian photographers of today.

In the Gymnasium of February 16th, in Hüttenfeld, she organized the exhibition “A Letter From Lithuania”, which exhibited the works of prominent Lithuanian photo artists.

The author has released nineteen books of various genres, her work being translated into Russian, English, Swedish, Bulgarian, Polish, German and French, as well as the author receiving various Lithuanian literature prizes.

 

Literary scholar Regimantas Tamošaitis has aptly observed: “With the poem she speaks of herself, her poem is the new openness. That’s how we could solemnly call it – the poetry of new openness”. She is the first author of erotic lyricism in Lithuania (“Just Another Minute Half Hour”)

 

Despite the poet’s new and brave language, the writer does not throw herself to extremes, but greatly values Christian virtues, which accompany her works since the first book.

 

Dovilė Zelčiūtė

***

Užklotas rudens alsavimo

susitraukęs į nebuvimą

atsimerk atsigręžk

mes dar turime laiko

tavo rankos ant mano pečių

mano lūpos prie lūpų

tirpdo šiltas alsavimas perkeičia

tikiu

ištirpdo ir perkeičia

šiluma gyvasties mirtini ritualai

nepasiduokim nepatikėkime

laikysiu tave už rankų

kur beeitum į ką beatsitrektumei

kada tiktai mirtum nuo šviesos

iš šviesos kuomet prisikelsi

laikysiu tave už rankų

pridengsiu kaip įkapės

kai bers žemėm

šypsokis juokis kalbėk

mes dar turime laiko

nuo pusės septynių iki pusės neseptinių

iki pusės nieko

nieko nieko

karšto pieno tau prieš naktį nebaimės

iš mano lūpų medaus kūno

rugsėjo pilnačiai sotinant

kol tėkštels tamsa

mes dar turime – – –

 

***

Blanketed in autumn‘s breth

shriveled into inexistence

open your euys turn around

we still have time

your hands on my shoulders

my lips near your lips

 warm melting breathing changes

I belive

It mels and changes

the warmth of life’s death rituals

let’s not surrender let’s not belive

I will hold your hand

wherever you may go whatever you encounter

whenever you might fie from the light

from the light when you rise

I will hold you by the hand

I will cover you like a shroud

when you are covered in earth

smile laugh talk

we still have time

from half past six to half pat not six

until half past nothing

nothing nothing

hot milk for you at night

from my lips my honey body

sated by the full Spetember moon

as darkness falls

we still have – – –

 

 

 

***

Už pažastų

tavo kirkšnių

už alkūnių

ir kelių

už sprando

laikausi

lyties

su ja žūvame

tirpstam

šiltėjantį kovą – – –

perlamutrine kriaukle

upės smėlyje

veidrodžio šuke 

 

***

By armpits

your groin

by elbows

and knees

by the neck

I grip

sex

we perish with it

we melt

in the warming Marsh – – –

with a mother-of-pearl

in the sands of a river

in a shard of mirror

 

 

Rudenėja

 

Pamaniau

galėčiau

tau virti pietus

šluostyti dulkes

atsargiais prisilietimais

priminti: esu

laistyt bendras gėles

tylėti kai reikia tylėti

atsiliept už tave

pakelt telefono ragelį

sakyti ne, dabar užimtas

arba tuojau, minutėlę

šiuo metu vonioje

galėčiau

atstoti ką nors brangaus

kokį vaikystės prisiminimą

jaunystės klaidą ar švelnų skersvėjį

kai vakarosim

rudenio darganoje

šviečiant lempoms

kai sensim

nesimpatiški ar ydingi

ir vis tiek

nepaleisime

vienas kito rankų kai žiūrėsim

į viršų

ir neužtrauksim

mėnuliui užuolaidų

pamaniau

galėčiau

būti Šešėliu

bet tokiu, žinai,

visai savarankišku

pamaniau, kad galėčiau

 

 

Approaching Autumn

 

I thought

I could

cook dinner for you

wipe away dust

with delicate touch

remind you: I still exist

to water the common flowers

to be quiet when I have to be quiet

to answer for you

to pick up the telephone

and say no, he’s busy now

or soon, one minute

he’s in the bathroom mow

I could

take the place of some precious  thing

some childhood memory

a youthful mistake or a gentle crosswind

 when we spend the evening

in autumn’s inclement weather

with the lights shining

when we grow old

perhaps unpleasant or improper

yet still

we won’t let go of

one another’s hands when we look

look up

and we won’t draw

the curtains on the moon

I thought

 I could

be a Shadow

but the kind, you know,

completely independent

I thought I could

 

 

***

Jeigu leistų rinktis

norėčiau

kerėti tave

               savo kūnu

grožis amžinas

o ką dvasia ar tas protas –

į kapus nesineši

 

 

***

If they let me choose

I would want to

conjure you

                  with my body

eternal beauty

and what of the spirit or that mind –

you won’t  take it witch you to your grave

 

 

***

Sako

tik kankinamas

vyras tampa žmogum

Viešpatie

tai kiek man dar laukti

 

 

***

They say

only a tortured

man becomes human

Lord,

how much longer must I wait

 

                                                    Translated by Ada Valaitis

 

 

***

Prieš pat cezarį

operacinėje

anesteziologė rėkia į ausį

kaip jaučiatės?!

 

Tai labai asmeniška

šnabždu grimzdama

labai asmeniška

 

***

Right before the ceasarean section

in the operating room

the anesthetist  shouts in my ear

how du jou feel?!

 

Thats very personal

I whisper fading out

very personal

                            Translated by Jonas Zdanys

 

***

Dovilė Zelčiūtė

Eilėraščių tekstai vokiečių kalba (su balso įrašu)
https://www.lyrikline.org/en/poems/saulgrazos-malda-3546